Vandens filtrai gali pagerinti vandens kokybę, tačiau netinkamai parinkta sistema gali būti neveiksminga ar net pabloginti vandens savybes. Todėl svarbu įvertinti vandens šaltinį, atlikti tyrimą ir nustatyti konkrečią problemą.
Filtravimas padeda tada, kai vandens filtras parenkamas pagal tyrimo rezultatus, o jo kasetes ir kitas dalis tinkamai prižiūri. Sužinosite, kada verta filtruoti visą namo vandenį, o kada pakanka sprendimo virtuvėje.
Bestaquafilters.lt apžvelgia skirtingus filtrų tipus, jų ribas ir priežiūros svarbą. Taip lengviau išvengsite nereikalingų išlaidų ir pasirinksite vandens kokybei tinkamą sprendimą.
Kada filtravimas yra reikalingas
Vandens filtravimą verta rinktis tada, kai tyrimai patvirtina konkrečią problemą arba vanduo trukdo kasdieniam naudojimui. Tinkama sistema priklauso nuo vandens šaltinio, taršos pobūdžio ir to, ar norite filtruoti visą namą, ar tik geriamąjį vandenį.
Vandens tyrimas prieš renkantis sistemą
Prieš pirkdami vandens filtravimo sistemą, ištirkite vandenį akredituotoje laboratorijoje. Vien pagal skonį, kvapą ar nuosėdas negalite nustatyti, ar vandenyje yra nitrato, nitrito, bakterijų, arseno ar kitų teršalų.
Gręžinio ir šulinio vandeniui verta ištirti:
- nitratus ir nitritus;
- mikrobiologinius rodiklius, įskaitant bakterijas;
- geležį ir manganą;
- vandens kietumą, pH ir amonį;
- arseną bei kitus sunkiuosius metalus, jei tai aktualu vietovei ar šaltiniui.
Tyrimo rezultatai parodo, kokia vandens filtravimo sistema jums reikalinga. Pakartotinį tyrimą atlikite po šulinio valymo, gręžinio remonto ar filtro įrengimo. Taip patikrinama, ar sprendimas veikia, o filtravimo sistemos nepašalina vieno teršalo kito sąskaita.
Požymiai, rodantys konkrečią vandens problemą
Rudos ar oranžinės dėmės ant santechnikos ir skalbinių dažnai rodo padidėjusį geležies kiekį. Juodos nuosėdos gali būti susijusios su manganu. Baltos apnašos ant virdulio ir kaitinimo elementų rodo kietą vandenį, kuriame yra daugiau kalcio ir magnio druskų.
Nemalonus kvapas ar pasikeitęs vandens skonis taip pat gali turėti kelias priežastis. Sieros vandenilio kvapas būdingas kai kuriems gręžiniams, o prastesnį skonį gali lemti seni vamzdžiai, organinės medžiagos arba dezinfekcijos likučiai. Kvapas pats savaime neparodo, kad vanduo nesaugus.
Jei vanduo drumstas, verta patikrinti vamzdynus, šaltinį ir mechanines priemaišas. Nitratai, nitritai, bakterijos, arsenas ir sunkieji metalai dažnai nesukelia aiškaus skonio ar kvapo, todėl jų nustatyti galite tik atlikę vandens tyrimus.
Skirtingi sprendimai miesto, gręžinio ir šulinio vandeniui
Miesto vanduo paprastai atitinka nustatytus saugos reikalavimus, tačiau jūsų būste gali atsirasti praktinių problemų dėl senų vamzdžių, kietumo ar skonio. Tokiu atveju gali pakakti mechaninio filtro, aktyvintosios anglies kasetės arba minkštinimo įrangos. Sprendimą pagrįskite tyrimu ir gamintojo nurodytais pajėgumais.
Gręžinio vanduo dažnai turi per daug geležies, mangano, sieros junginių arba yra kietas. Tam naudojami skirtingi sprendimai: aeracija, geležies ir mangano šalinimo filtrai, minkštintuvai ar ultravioletinė dezinfekcija. Vienas universalus filtras nepašalina visų šių medžiagų.
Šulinio vandeniui ypač svarbi mikrobiologinė kontrolė, nes į jį gali patekti paviršinė tarša. Nitratai ir bakterijos kelia didesnę riziką, todėl šulinį reikia prižiūrėti, o vandens tyrimus atlikti reguliariai. Jei nustatoma tarša, pirmiausia šalinama jos priežastis, o ne vien montuojamas filtras.
Viso namo ar tik geriamojo vandens filtravimas
Viso namo sistema tinka, kai problema veikia dušą, skalbyklę, šildymo įrangą ar kitus prietaisus. Pavyzdžiui, didelis geležies kiekis gali palikti dėmes, o kietas vanduo gali skatinti kalkių kaupimąsi. Tokiai įrangai reikia įvertinti vandens debitą, slėgį, vietą ir nuotekų išleidimą.
Jei tarša aktuali tik geriamam vandeniui, galite rinktis sprendimą virtuvėje. Aktyvintosios anglies filtras dažniausiai gerina skonį ir kvapą, o atvirkštinio osmoso sistema gali būti taikoma kai kuriems ištirpusiems teršalams šalinti. Ji turi būti tinkamai prižiūrima ir parinkta pagal tyrimo rezultatus.
Nepamirškite keisti kasečių ir dezinfekuoti sistemų pagal gamintojo grafiką. Neprižiūrimas filtras gali prarasti veiksmingumą ir tapti bakterijų dauginimosi vieta.
Filtrų tipai, ribos ir tinkama priežiūra
Kiekvienas vandens filtras sprendžia konkrečią problemą: mechaniniai filtrai sulaiko daleles, minkštinimo sistemos mažina kalkių poveikį, o atbulinis osmosas gerina geriamojo vandens kokybę. Tinkamą įrangą rinkitės pagal vandens tyrimą, šaltinį, suvartojimą ir vandens slėgį.
Mechaniniai filtrai smėliui ir nuosėdoms
Mechaniniai vandens filtrai sulaiko smėlį, rūdis, molį ir kitas kietas daleles. Jie dažnai montuojami prieš kitus vandens valymo filtrus, kad apsaugotų vožtuvus, buitinius prietaisus, anglies kasetes ir atbulinio osmoso membraną.
Dažniausiai naudojami kasetiniai, tinkliniai arba diskiniai filtrai. Kasetės poringumas pasirenkamas pagal taršą: stambesnis filtras mažiau riboja srautą, o tankesnis sulaiko smulkesnes nuosėdas. Per tankus mechaninis filtras gali greitai užsikimšti.
Atkreipkite dėmesį į slėgio pokytį prieš ir po filtro. Jei vandens srovė susilpnėjo, kasetę reikia išplauti arba pakeisti. Mechaninis filtras nepašalina ištirpusios geležies, kalkių, chloro ar bakterijų, todėl jo paskirtis yra ribota.
Minkštinimo sistemos kalkių kontrolei
Vandens minkštinimo filtrai mažina kalcio ir magnio kiekį, dėl kurio susidaro kalkės. Jonų mainų derva pakeičia šiuos jonus natrio jonais. Taip apsaugomi šildytuvai, skalbyklės, indaplovės ir vamzdynai.
Minkštinimo filtras tinka tada, kai tyrimas patvirtina padidėjusį vandens kietumą. Jis nepašalina smėlio, chloro, bakterijų ar visų kitų teršalų. Jei kietumas nedidelis, gali pakakti mažesnės sistemos arba sprendimo tik virtuvei.
Sistemai reikia druskos regeneracijai. Neteisingai nustatytas regeneracijos dažnis gali didinti druskos ir vandens sąnaudas. Geriamajam vandeniui kai kuriais atvejais pasirenkamas atskiras filtras, nes minkštinimo sistema keičia mineralinę vandens sudėtį.
Nugeležinimas, oksidacija ir aeracija
Vandens nugeležinimo filtrai skirti geležiai, o tinkamai parinktos sistemos gali mažinti ir manganą. Šie teršalai dažnai sukelia rudą spalvą, metalo kvapą, nuosėdas ant santechnikos ir dėmes ant skalbinių.
Prieš renkantis filtrą reikia ištirti ne tik geležį ir manganą, bet ir pH, kietumą, amonį bei kitus svarbius rodiklius. Rezultatai padeda pasirinkti filtravimo užpildą ir nustatyti, ar reikalinga oksidacija.
Aeracija į vandenį tiekia orą ir padeda ištirpusią geležį paversti dalelėmis, kurias galima sulaikyti filtre. Kai kur naudojama papildoma oksidacija. Jei sistemoje trūksta oro, netinkamai nustatytas praplovimas arba filtras per mažas, vanduo gali likti su geležies kvapu ar spalva.
Anglies filtrai chlorui bei organinėms medžiagoms
Anglies filtrai mažina chloro, kai kurių organinių medžiagų ir nemalonių kvapų kiekį. Aktyvintoji anglis dažnai naudojama geriamojo vandens sistemose arba kaip vienas iš kelių filtravimo etapų.
Tokio filtro veiksmingumas priklauso nuo anglies rūšies, jos kiekio, vandens srauto ir kontakto laiko. Jei vanduo per greitai teka per kasetę, teršalų pašalinimas gali būti nepakankamas. Anglies filtras taip pat nėra skirtas kietumui, geležiai ar dideliam mikrobiologiniam užterštumui šalinti.
Kasetę reikia keisti pagal gamintojo nurodymus ir realų suvartojimą. Per ilgai naudojama kasetė gali prarasti veiksmingumą, o joje susikaupusios medžiagos gali pabloginti vandens kvapą ar skonį. Jei vanduo tiekiamas iš šulinio, pirmiausia verta atlikti tyrimą.
Atbulinis osmosas geriamajam vandeniui
Atbulinio osmoso sistemos, dar vadinamos atvirkštinio osmoso filtrais, naudoja slėgį vandeniui per pusiau pralaidžią membraną stumti. Sistema gali sumažinti ištirpusių druskų, nitratų ir kitų teršalų kiekį, tačiau jos veikimas priklauso nuo tinkamo paruošimo.
Prie membranos paprastai montuojami mechaninis ir anglies filtrai. Jie saugo membraną nuo nuosėdų ir chloro. Po membranos gali būti naudojamas mineralizatorius, jei norite pakoreguoti vandens skonį ir mineralų kiekį.
Atbulinis osmosas gamina ir nuotekų srautą, todėl reikalingas tinkamas slėgis bei tvarkinga sistema. Lėtas vandens tekėjimas, dažnas vandens leidimas į kanalizaciją ar prastas skonis gali rodyti susidėvėjusias kasetes, membraną, slėgio bako arba vožtuvo problemą.
Kada netinkamai parinktas filtras gali pakenkti
Filtras gali pabloginti rezultatą, jei jo technologija neatitinka vandens problemos. Pavyzdžiui, mechaninis filtras nepašalins ištirpusios geležies, o anglies filtras nesuminkštins kieto vandens. Tokiu atveju įranga gali sudaryti klaidingą saugumo įspūdį.
Per mažas filtras riboja vandens srautą ir greitai užsiteršia. Per didelė arba netinkamai sureguliuota minkštinimo sistema gali naudoti daugiau druskos ir vandens, nei reikia. Netinkamai parinktas nugeležinimo filtras gali nepasiekti reikiamo rezultato, ypač kai pH ar oksidacijos sąlygos nėra tinkamos.
Prieš montuodami vandens filtrus įvertinkite:
- vandens tyrimo rezultatus;
- vandens šaltinį;
- žmonių skaičių ir suvartojimą;
- didžiausią reikalingą srautą;
- vandens slėgį;
- vietą nuotekų ir elektros prijungimui.
Priežiūra, kasetės ir vandens slėgio kontrolė
Vandens filtrų priežiūra padeda laiku pastebėti užsikimšimą, nuotėkį ar nustatymų klaidą. Tikrinkite vandens slėgį prieš filtrą ir po jo, stebėkite vandens skonį, kvapą, spalvą bei kalkių susidarymą.
| Sistemos dalis | Orientacinė patikra arba keitimas |
| Mechaninė kasetė | Pagal užterštumą ir slėgio kritimą |
| Anglies kasetė | Dažniausiai kas 6–12 mėnesių |
| Atbulinio osmoso priešfiltriai | Dažniausiai kas 6–12 mėnesių |
| Atbulinio osmoso membrana | Dažnai kas 2–5 metus |
| Minkštinimo ar nugeležinimo sistema | Patikra pagal vandens tyrimą ir veikimą |
Šie priežiūros terminai yra orientaciniai, nes esant stipriau užterštam vandeniui filtrai gali užsikimšti greičiau. Jei vandens filtrai internetu pasirenkami kartu su keičiamomis kasetėmis, svarbu įsitikinti, kad jos tinka konkrečiai sistemai. Keičiant kasetes patikrinkite jungčių sandarumą, o atlikę darbus išleiskite pirmąjį vandens kiekį pagal gamintojo pateiktas instrukcijas.